Širdis arterijomis pumpuoja kraują po visą kūną. Kiekvieną kartą susitraukdama širdis išstumia kraują į kraujagysles. Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas arterijų sienelėse, kai jį pumpuoja širdis. Didėjant spaudimui, širdies darbo krūvis didėja. Hipertenzija, paprastai vadinama aukštu arba padidėjusiu kraujospūdžiu, yra sveikatos sutrikimas, kuriam būdingas nuolat padidėjęs kraujospūdis arterijose.
Hipertenzija yra pagrindinis ligų ir mirčių rizikos veiksnys PSO Europos regione. 2019 m. jai teko beveik ketvirtadalis (24 %) mirčių ir 13 % neįgalumo atvejų. Padidėjęs kraujospūdis yra žymus mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys ir našta (poveikis gyventojams). Hipertenzija dažnai pasireiškia be pastebimų simptomų, todėl ji gali būti nepastebėta. Todėl pirminiai klinikiniai požymiai gali pasireikšti tokiais sunkiais reiškiniais kaip širdies priepuoliai ar insultai, kurie gali turėti pražūtingų pasekmių. PSO Europos regione apie 33 % asmenų, sergančių hipertenzija, nežino apie savo būklę, o net ir tų, kuriems ji nustatyta, gydymas gali būti neoptimalus.
Kraujospūdis išreiškiamas skaitinių verčių pora. Pradinis (sistolinis) skaičius reiškia spaudimą kraujagyslėse širdies susitraukimo arba pulsavimo metu. Antrasis skaičius, vadinamas diastoliniu skaičiumi, rodo slėgį kraujagyslėse tuo metu, kai širdis yra ramybės būsenoje tarp dūžių. Hipertenzija nustatoma du kartus išmatavus sistolinį kraujospūdį, kurio rodmuo ≥ 140 mmHg, ir (arba) diastolinį kraujospūdį, kurio rodmuo ≥ 90 mmHg.
Pasirinkus maistingesnę mitybą, nutraukus tabako vartojimą ir padidinus fizinį aktyvumą galima veiksmingai sumažinti kraujospūdį. Nepaisant gyvenimo būdo pakeitimų, kai kuriems asmenims hipertenzija gali išlikti, ir tokiu atveju gydytojas gali patarti vartoti vieną ar kelis vaistus. Optimalus siektinas kraujospūdis gali skirtis priklausomai nuo papildomų sveikatos problemų. Dauguma žmonių turi palaikyti mažesnį nei 140/90 kraujospūdį.
Kraujospūdžiui mažinti dažniausiai skiriami įvairūs vaistai, įskaitant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius, kalcio kanalų blokatorius ir diuretikus, tokius kaip hidrochlorotiazidas ir chlortalidonas.