Kosulys yra svarbus apsauginis refleksas. Jį sukelia kvėpavimo takų dirginimas ir jis veikia kaip apsauginė organizmo funkcija, siekiant išvalyti kvėpavimo takus nuo dirgiklių, tokių kaip dulkės, patogenai, kenksmingos medžiagos ar svetimkūniai. Kosulys taip pat yra dažnas simptomas sergant įvairiomis ligomis – kai kuriomis mažiau rimtomis, pavyzdžiui, peršalimas, bronchitas, bet kai kuriomis rimtesnėmis, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, astma, kraujo krešuliai ar skystis plaučiuose. Kosulys gali būti klasifikuojamas pagal trukmę (ūminis / poūmis / lėtinis) arba pagal tai, ar jis susijęs su gleivių ir (arba) skreplių išsiskyrimu (drėgnas arba produktyvus), ar ne (sausas arba neproduktyvus). Paprastai mūsų kvėpavimo takai gamina nedidelį kiekį gleivių, siekiant palaikyti drėgmę ir ploną sluoksnį, dengiantį bronchų vidų. Tačiau, pavyzdžiui, sergant kvėpavimo takų infekcijomis, gali susidaryti daug gleivių, kurios tampa labai tąsiais ir sunkiai iškosimais skrepliais. Jei taip atsitinka, galima padėti jį suskystinti ir atpalaiduoti, kad sekretas pasišalintų iš kvėpavimo takų, taip išvalydamas užsikimšimą ir palengvindamas kvėpavimą. Tam yra skirti vaistai – mukolitikai ir atsikosėjimą lengvinantys vaistai. Priešingai, sauso kosulio metu neišsiskiria jokių gleivių. Todėl sausą kosulį galima gydyti vaistais, slopinančiais kosulio refleksą.